Artėjant 2016 m. Seimo rinkimams, imamasi įvairiais pjūviais nagrinėti partijų rinkimines programas. Kadangi „Renkuosi mokyti!“ savo vizijos – mokymosi sėkmės ir džiaugsmo kiekvienam vaikui – siekia visų pirma per mokytojų atranką, rengimą ir palaikymą, – darosi smalsu panagrinėti, ką programos siūlo pedagogams. Ne tik augsiančius atlyginimus – šių pažadėti gudrūs visi. Ir net ne tik sprendimus su demografija susijusioms bėdoms (sparčiai mažėjantis mokinių skaičius, senstanti pedagogų populiacija). Įdomesnis klausimas: kiek partijos yra pasirengusios naikinti skaudulius, apie kuriuos viešojoje erdvėje kalbama gerokai tyliau ir rečiau?

Štai prastėjantys mokinių pasiekimai – visiems girdėta tema. Nacionaliniai ir tarptautiniai tyrimai rodo, kad nors situacija ne tragiška, bet tikrai taisytina: mūsų mokiniai bendrą raštingumą turi, bet dažnai klumpa ten, kur reikia pritaikymo, interpretacijos, sąsajų su realiu gyvenimu suvokimo. Pasiekimai taip pat dažnai figūruoja kaip silpnybė Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) mokyklų veiklos vertinimų rezultatuose. Ką, reaguodamos į tai, daro mūsų mokyklos? Dauguma veiklos tobulinimą nukreipia visų pirma į mokinius ir jų tėvus (pvz. rūpinasi tėvų švietimu, stiprina mokinių motyvaciją). Tuo tarpu NMVA duomenys metai po metų raudonuoja ta pačia nepatogia tiesa: silpniausios Lietuvos mokyklų sritys susijusios visų pirma su mokytojų veikla – mokymosi veiklos diferencijavimas, vertinimas kaip ugdymas, mokymo nuostatos ir būdai, mokytojo veiklos planavimas, išmokimo stebėjimas ir taip toliau. Taigi mokyklos puola taisyti mokinius ir tėvus, kai pirmiausia reikėtų susitvarkyti su mokytojais.
Kuo čia dėtos partijų rinkimų programos? Žinoma, organizuoti ugdymo procesą – ne Seimo ir ne Vyriausybės reikalas. Tačiau visi šie pavojaus signalai skelbia, kad turime prarają tarp koncepcinio lygmens ir praktikos, o kadangi tiesioginiai koncepcijų įgyvendintojai – mokytojai ir mokyklų vadovai, jų atrankos, rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo klausimai turėtų būti kiekvienos nusiteikusios spręsti švietimo problemas politinės jėgos dėmesio centre.
Skaitant rinkimų programas, krenta į akis, kad dėl koncepcijų partijos daugmaž sutaria: ugdymas turėtų būti kuo labiau integruotas, siejamas su praktika, turi būti skiriama užtektinai dėmesio bendrosioms kompetencijoms, individualizuojama, pereinama prie pažangos vertinimo ir t.t. Žavu? Be abejo, tik kirba mintis, kad nieko čia iš esmės naujo – visi šie principai jau senų senovėje nugulę ne viename švietimo dokumente (iš naujausiųjų galima paminėti „Geros mokyklos koncepciją“, „Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašą“.) Tad, nors nuoseklumo ir bendro koordinuotumo įvairioms švietimo iniciatyvoms Lietuvoje, be abejonės, tikrai trūksta, sakyti, jog pirmiausia reikia imtis koncepcinės revoliucijos, yra tolygu nepastebėti rąsto akyje. Užuot siūlius „keisti požiūrį į ugdymą“, šiuo metu svarbu ieškoti rakto, kaip dokumentuose nugulusią „revoliuciją“ atnešti į mokyklas. Kaip padaryti, kad apie koncepciją išgirdę pedagogai nepraleistų jos pro ausis kaip „eilinės reformos“, kuri „tuoj praeis“, kad naujovės būtų ne atmestinai imituojamos, o taptų ugdymo kasdienybe?
Viena iš skubiai tobulintinų sričių – pedagogų rengimas. Pedagoginių studijų vengia gabiausieji; motyvacinis testas – papildomas stojančiųjų filtras, deja, labai daug ko nelemiantis; o ir pačių pedagoginių studijų kokybė, kaip rodo keliolika metų vykdomų Studijų kokybės vertinimo centro išorinių vertinimų rezultatai, yra prasta ir sunkiai juda į priekį. Deja, partijų programos sprendimų šioms problemoms pašykšti. Apie atrankos į pedagogines studijas tobulinimą užsimena Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LS), tačiau norimų pokyčių plačiau nekomentuoja. LS, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), panašu, sutaria, kad pedagogų rengimas turėtų būti koncentruojamas ne vienoje aukštojoje mokykloje, o savotiškuose kokybės centruose – aukštosiose, siūlančiose ir kokybiškas kitų krypčių studijas, idant gabūs įvairių krypčių studentai turėtų galimybę rinktis pedagogo kelią. TS-LKD siūlo ir privalomą magistro laipsnį, bet kokia jo pridėtinė vertė esamoje studijų kokybės situacijoje – nežinia. Beje, džiugu, kad LS ir TS-LKD programose yra įvardintas „Renkuosi mokyti!“ plėtros palaikymas; čia derėtų paminėti, kad „Renkuosi mokyti!“ yra nepriklausoma, nepartinė programa ir siekia bendradarbiauti su įvairiomis partijomis. Ir tiek – daugiau ryškesnių priemonių pedagogų atrankai ir rengimui tobulinti nelabai numatoma. Tiesa, yra žadančių sukurti „nacionalinę pedagogų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo sistemą“ (Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)) – tarsi tokia neegzistuotų šiuo metu; teigiančių, kad „atnaujinsime pedagogų rengimo programas“ (Darbo partija (DP)) – turbūt pasimiršo, kad studijų programų rengimas ir atnaujinimas – aukštosios mokyklos prerogatyva...
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimui (PKT) dėmesio – per plauką daugiau. LVŽS norėtų PKT vykdyti per tuos pačius aukštojo mokslo centrus. Ne iki galo aiškus LVŽS siūlymas sieti „mokytojų pareigybių ypatumus“ su Lietuvos kvalifikacijų sandaros VI-VIII lygiais: pavyzdžiui, VIII lygiui priskiriamas ne tik su naujovių kūrimas bei strategiškai svarbių sprendimų priėmimas, bet ir mokslinių ar taikomųjų tyrimų koordinavimas – kiek skirtingų pokyčių esamuose mechanizmuose prireiktų tam įgyvendinti? LS kalba apie PKT individualizavimą ir formų įvairovę – įdomu, bet mechanizmas nedetalizuotas. TS-LKD siūlo įvesti tobulėjimo atostogas bei kalba apie persikvalifikavimo galimybių plėtrą; vėlgi, konkrečių detalių apie siūlomą PKT sistemą mažoka. LSDP mini „nacionalinį didaktikos centrą“ (be paaiškinimų), DP siūlo koncentruotis į STEAM. Bendras įspūdis: idėjų – ne viena; platesnio, konkretesnio visos sistemos matymo galėtų būti daugiau (ypač turint omenyje, kad Vyriausybei šiemet jau pateiktas neoficialus dokumentas, numatantis PKT tobulinimo gaires – kaip visada, neaišku, ar jam gresia likti stalčiuose ir kiek tęstinumo bus tarp dabartinės ir būsimosios Vyriausybės darbų).
Panašiai galima būtų pasakyti ir apie siūlymus su švietimo įstaigų vadovais susijusioms problemoms spręsti. Daugiausia minimi du dalykai – vadovų atranka ir kadencijos. Vadovų atrankose norima didinti mokytojų, tėvų, mokinių, socialinių partnerių įtraukimą (LS, TS-LKD). Tačiau, apskritai imant, dauguma partijų nuslysta paviršiumi ir konkrečių priemonių siūlo nedaug. Apie kadencijas nedaugiažodžiaujama: štai DP tiesiog pasisako, kad jas įteisins; LSDP nurodo, kad mokyklų vadovai bus „periodiškai atestuojami“; LS konstatuoja, kad švietimo įstaigoms yra vadovaujama „per amžius“ ir todėl siūloma įteisinti kadencijas. Dar giliau rūke skendi vadovų kvalifikacijos tobulinimo klausimai: nors ne vienoje programoje pripažįstama, kad švietimo įstaigų vadovams tobulintis privalu, apie priemones tam pasiekti kalbama minimaliai.
Tad kaip su opiausiais skauduliais? Taip, ore sklando ne viena ir ne dvi idėjos. Gaila, kad ne visada jos sukibusios į visumą ir ne visuomet aišku, ar iš idėjų gali gimti konkretūs, įgyvendinami veiksmai. Ir tai – tik su bendrojo ugdymo mokytojais bei mokyklų vadovais susijusios bėdos. O kur dar visa kita, nuo ikimokyklinio ugdymo kokybės iki aukštojo mokslo išteklių konsolidacijos? Skaitant rinkimų programas, deja, krenta į akį daugybė teiginių, kuriuose deklaruojami tikslai, bet nenumatomos priemonės; neaiškiai vartojamos sąvokos; minimi darbai, kurie nėra nei Seimo, nei Vyriausybės kompetencijoje. Džiugina, kai matyti, kad rengėjai Lietuvos švietimą išnarstę po kaulelį ir idėjas tuo grindžia; tačiau net ir tada – net ir suvokiant, jog tai rinkimų į Seimą, o ne Vyriausybės programa, – norisi greta idėjos matyti ir praktinio įgyvendinimo viziją.

Barbora Drąsutytė
„Renkuosi mokyti!“ (2010-2012 m.)
alumnė

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1

Prisijungimas

IPImazas.png

Viešoji įstaiga "Mokyklų tobulinimo centras " įsikūrusi kultūros ir švietimo centro "Vilniaus mokytojų namai" Mokymosi ir informacijos centre II a. Vilniaus g. 39 LT-01119 Vilnius Tel. +370 5  212 7183 Faks. +370 5  212 7173 El. paštas: mtc@mtc.lt Mūsų darbo laikas: I - IV 9 - 18 val., V 9 - 17 val. Žemėlapis