2020 m. sausio 5-10 d. vyko 33-iasis Tarptautinis ICSEI kongresas Marakeše (International Congress for School Improvement and Effectiveness), pirmą kartą Afrikoje. Pirmoji diena skirta Masterclass seminarams. Dalyvavau mums gerai pažįstamų autorių A.Hargreaves and D.Shirley seminare "Leading from the Middle".

Pagrindinė mintis - besikeičiančiame pasaulyje keičiasi švietimo tikslai, einame nuo tikslo "Pasiekimai ir pastangos" link "Tapatumas, įtrauktis ir gerovė", dėl to nebetinka iš viršaus nuleidžiama švietimo politika, o reikia ieškoti sprendimų, kurie perkeltų galios centrus į vidurį, t.y. savivaldybes, mokyklas, t.y. ten, kur vyksta bendruomenės gyvenimas, kur sprendžiami realūs iššūkiai, ieškomi tai bendruomenei tinkami sprendimai. Autoriai, dabar rašantys knygą "Leading from the middle" atkreipė dėmesį, kad visame pasaulyje mažėja dėmesys "pasiekimams", pvz. 2019 m. PISA rezultatai buvo aktualija tik pora dienų, kai anksčiau tam buvo skiriamas kur kas didesnis dėmesys. Taip yra dėl to, kad švietimas susiduria su kur kas didesniais globaliais iššūkiais, kurie yra šiandien svarbesni nei vieta reitinge, svarbiau yra mąstyti, kas mes esame, kokia mūsų tapatybė, kaip mes įtraukiame kiekvieną į mokymąsi, kaip kuriame gerovę kiekvienam. Šiandien dar pavyko į vieną vietą pakviesti A.Hargreaves ir M.Fullan ir jiems įteikti ką tik į Lyderių laiko 3 pastangomis išverstą knygą "Profesinis kapitalas".

Kas buvo diskutuojama? Kokie raktiniai žodžiai? Dažnai buvo kalbama apie  santykius tarp išsivysčiusių Šiaurės šalių  ir besivystančio Pietų pasaulio. Keliamas klausimas, ar Pietūs turi kopijuoti, mokytis iš Šiaurės, o gal atvirkščiai - Šiaurė jau išsisėmė, tad gal veržliausios , įdomiausios ugdymo praktikos - Pietuose? O gal ta skirtis yra daugiau skirianti, o ne vienijanti, nes ugdymas vis tik yra apie žmogaus būties klausimus, kurie vienija visus? Daug buvo kalbama apie globalią švietimo krizę, kuri yra nulemta globalių procesų: klimato kaitos, migracijos, galios centrų persiskirstymo, bet ir švietimo procesų, pvz. mokytojo profesijos krizės, neprofesionalios švietimo politikos, skirties tarp žinojimo ir darymo. Daug kalbama apie mokymąsi „būti“, tapatumą, įtrauktį, lygias galimybes, ugdymo kryptį nuo orientacijos į pasiekimus į žmogiškumo, vertybių, empatijos kryptį, nes to labiausiai reikia šiame pasaulyje. Keičiasi ne tik kas kalbama šiame kongrese, bet ir kaip kalbama: pasakojamos istorijos, dainuojama, skaitoma poezija. Ypač įspūdinga buvo istorijų pasakojimo sesija, kai labai įvairūs žmonės pasakojo apie, kuo labiausiai tiki, dėl ko daro tai ką daro skambant jų pasirinktai muzikai, tarp jų buvo Ir Deanas Finkas, ir Michaelas Fullanas, ir kiti iš įvairiausių pasaulio kraštų. Simpoziume apie pasitikėjimą, kuriame ir aš dalyvavau, turėjome pasakoti istorijas, kadangi dingo elektra ir negalėjome rodyti skaidrių. Buvo gera sutikti daugybę senų draugų ir kolegų, ženkliai prisidėjusių prie švietimo idėjų Lietuvoje - Louise Stoll, Dean Fink, Andy Hargreaves, Jan Robinson ir kt. Visi siunčia Lietuvai daug linkėjimų ir viliasi, kad Lietuvoje judėsime į priekį.

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1