„Vaikų knygų sala“

Virtualus festivalis. Jau gruodžio 5-13 d. Registruokis, dalyvauk!

„Renkuosi mokyti!“

Prisijunk prie mūsų bendruomenės. Užpildyk kandidato anketą iki gruodžio 13 d.

Dr. Eglė Pranckūnienė
VšĮ „Mokyklų tobulinimo centro“ steigėja

Jau septintą pavasarį privatus žurnalas „Reitingai“ surūšiuoja Lietuvos mokyklas į geras ir prastas. Mokyklos visada to laukia su nerimu, kadangi jų vietą reitinge dažniausiai nulemia ne mokytojų  įdedamas darbas bei pastangos, o virtinė kiekybinių rodiklių, kurie gali būti priklausomi nuo daugelio išorinių veiksnių. Pavyzdžiui, jeigu mokykla atsisako pateikti tam tikrus duomenis, jos vieta reitinge automatiškai krenta.

Šį pavasarį, kai visos Lietuvos mokyklos yra itin susitelkusios ir iš visų jėgų stengiasi įveikti nuotolinio mokymosi iššūkius, reitingų paskelbimas buvo ypač skaudus smūgis. Daugelis švietimo profesionalų kritikuoja mokyklų reitingavimo reiškinį, bet mokyklos yra priverstos dalyvauti šiose lenktynėse spaudžiamos steigėjų, tėvų, kitų mokyklų. Be to, ir valstybinės švietimo politikos formuotojai taip pat palaiko mokyklų rūšiavimą, sudarydami sąlygas naudotis valstybės kaupiamais mokyklų duomenimis. Ilgainiui toks reitingavimas daro neigiamą įtaką mokytojų bei vadovų profesiniam pasitikėjimui, darbo motyvacijai, mokyklų bendradarbiavimui ir tarpusavio palaikymui.

Skirstymo į „sėkmingus“ ir „nesėkmingus“ pasekmės

Apskritai, šie reitingai atspindi itin suprimityvintą, subanalintą ir ekonomistinį požiūrį į mokyklą, kurioje viską galima pasverti, suskaičiuoti, pamatuoti. Esą mokykla taps geresne, jei bus lyginama su kitomis, skatinama konkurencija bei noras laimėti „žiurkių lenktynes“. Toks požiūris į mokyklą tarsi modeliuoja, kaip turėtų būti elgiamasi ir su žmonėmis – gėdinti, kabinti etiketes, žeminti, išjuokti patyrus nesėkmę, o pagirti tik tada, kai pasisekė. Tai iš esmės prieštarauja vertinimo sampratai, kuri atsispindi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintoje „Geros mokyklos koncepcijoje“ – „mokiniai (...) džiaugiasi savo pasiekimais ir kantriai įveikia nesėkmes, neprarasdami tikėjimo, kad jiems pavyks“.

Lietuvoje gerai žinomos profesorės Louise Stoll redaguotoje knygoje apie sunkumus patiriančias mokyklas, daugelis autorių teigia, kad etikečių klijavimas mokykloms, pavadinant jas „nesėkmingomis“, visiškai nepadeda joms tobulėti, o netgi priešingai – smukdo motyvaciją stengtis, nuleidžiamos rankos net ir tose srityse, kuriose sekasi. Mokyklos, kurioms užkabinama „sėkmingos“ etiketė taip pat jaučia spaudimą nenusileisti ir bet kokia kaina stengtis išsilaikyti savo lygyje pernelyg sureikšminant akademinius mokinių pasiekimus.

Mokyklų surangavimas vienas padaro laimėtojomis, kitas – pralaimėtojomis, o tai ir vienoms, ir kitoms kelia nereikalingą įtampą, nukreipia nuo tikrosios mokyklos misijos – gilaus ir prasmingo mokinių mokymosi.

Pamirštame pastangas dėl pažeidžiamiausių vaikų

Airijoje buvo ketinama viešai skelbti mokyklų reitingus, tačiau tam griežtai pasipriešino švietimo bendruomenė ir nacionalinės švietimo politikos formuotojai, teigdami, kad tai turės žlugdančių pasekmių visai mokyklų sistemai, o ypač toms mokykloms, kurios veikia nepalankiausiose sąlygose. Šios mokyklos dažniausiai susiduria su dideliais socialinio, kultūrinio, ekonominio konteksto iššūkiais ir, nepaisant žemesnių mokinių pasiekimų, jos įdeda daug pastangų į mokinių mokymąsi. Tokios pastangos, deja, dažniausiai yra nepamatuojamos, nepasveriamos, neįvertinamos, tačiau be galo svarbios. Mažesniųjų miestelių mokykloms, kuriose mokiniai neturi pasirinkimo, kur mokytis, ir kai jų mokykla dar pakabinama „gėdos lentoje“ arba „velkasi uodegoje“, kaip galima tikėtis, kad jie pasitikės savo mokytojais, bus motyvuoti mokytis, jaus tapatumą savo mokyklai?

Kalbėdama apie nepalankioje aplinkoje esančias mokyklas ir kelias švietimo „sistemas“ Lietuvoje, švietimo reformos tyrėja Ramutė Bruzgelevičienė teigia, kad „jei bent pavyktų iš mokyklų kaip nors išguiti ne tik mokytojų masiškai vartojamą frazę „ko jūs iš mūsų norit – pasižiūrėkit, su kokiu kontingentu mes dirbam“, bet ir jų tokias tyliąsias nuostatas nepalankaus SEK‘o vaikų atžvilgiu, esą šie tikrai esantys prastesni už kitus, maždaug – nemokytini, tokių vaikų jausena, kad jie visur visiems svetimi, nereikalingi, nevykėliai, laipsniškai, tikėtina, nyktų, mažėtų jų pykčio pasauliui.“

Mokytojai dirbantys „nesėkmingose“ mokyklose, tokias pačias etiketes klijuoja ir mokiniams, todėl patenkame į uždarą ratą. Sudėtingas socialinis kontekstas negali būti įveikiamas vien mokyklos jėgomis. Pasak R. Bruzgelevičienės, tam reikia augimo mąstysenos - „tu gali, taigi susiimkim, padėsiu, ieškokim, kodėl tau nepasisekė, bandykim kitaip, ir pasieksim, įveiksim, esi ne menkesnis už kitus“.  Jos reikia ne tik vaikams, bet ir visai švietimo bendruomenei ir visuomenei, o rungtyniavimas, reitingavimas mus kreipia visai kita linkme.

„Mokyklų tobulinimo centro“ ir programos „Renkuosi mokyti!“ darbas padeda geriau suprasti mokyklų bendruomenėms, kiek daug laiko ir pastangų reikia skirti siekiant padėti pagerinti mokslo rezultatus pažeidžiamiausiems vaikams. Tačiau tam nei laiko, nei pastangų skirti negalėsime, jei pagrindinis mūsų tikslas bus nukreiptas į „konkurentų“ pavijimą. 

Skirtumas ne piniguose, o galimybėse

Reitingų sudarytojai šiais metais palygino ir kiek pinigų skiriama vieno mokinio ugdymui ir pamatė didelius skirtumus. Kaip žinia, Lietuvoje mokinių ugdymas finansuojamas „mokinio bei klasės krepšelio“ principu, kuris yra toks pat visos Lietuvos vaikams – 80 proc. mokymo lėšų skiria valstybė, o likusias mokyklų steigėjas – savivaldybė. Suprantama, kad mažose mokyklose vieno mokinio ugdymas kainuoja brangiau, nes jos turi įgyvendinti tokį patį ugdymo planą, kaip ir didelės mokyklos, išlaikoma mokyklų infrastruktūra, kurios negali pelningai parduoti, kaip didesniuose miestuose.

 

Lyginti išlaidas vienam mokiniui ir mokinių ugdymo kokybę nėra sąžininga, kai Lietuvos mokyklos nėra savarankiškos ir galinčios nukreipti pinigus ten, kur norėtų. Be to, remiantis 2018 m. „Education and Training Monitor“ duomenimis, Lietuvos skiriamos išlaidos, tenkančios vienam besimokančiajam, yra vienos žemiausių Europos Sąjungoje, o lėšų stygių labiausiai jaučia nedidelės mokyklos, turinčios itin ribotus išteklius mokytojų profesiniam tobulėjimui bei mokinių kultūrinėms ir edukacinėms patirtims. Be abejo, švietimo pinigai galėtų būti nešvaistomi didelių pastatų šildymui ir išlaikymui, bet vien ekonominiai motyvai neturėtų lemti mokyklos likimo, nes kai užsidaro mokyklos, ištuštėja visas regionas.

 

Reitingų gynėjai argumentuoja, kad nėra jokios objektyvios informacijos apie mokyklas, trūksta patikimesnės  valstybinės mokyklų vertinimo sistemos. Jeigu kiekvieną mokyklą laikysime unikalia, ja pasitikėsime, palaikysime, teiksime pagalbą susidūrus su iššūkiais, jeigu vaikams geriausia mokykla bus ta, kuri yra arčiausiai namų – nereikės ir reitingų.   

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1

Komentarų modulį sukurė CComment

Naujienlaiškių prenumerata

VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“ svetainėje įvesdami savo el. pašto adresą galite užsisakyti naujienlaiškius, kurių pagalba Jus informuosime apie mūsų organizuojamus mokymus, renginius ar pasidalinsime kita jums aktualia informacija ir naujienomis. Užsisakius naujienlaiškį, Jūsų el. pašto adresą naudosime remdamiesi Jūsų sutikimu, kurį galite bet kuriuo metu atšaukti atsisakydami prenumeratos. Tvarkant duomenis Jūsų el. pašto adresą priskirsime tam tikrai prenumeratorių kategorijai, kurią prenumeruodami pasirenkate. Tai darome tam, kad galėtume pateikti labiau individualizuotus pasiūlymus. Prenumeratorių kategoriją galėsite bet kada pakeisti ar atsisakyti pakartotinai užpildę prenumeratos informaciją. Išsiuntus naujienlaiškį, programa renka statistinius duomenis apie Jūsų veiksmus su naujienlaiškiu, pavyzdžiui ar atidarėte ir kada el. laišką, kokias ir kada paspaudėte nuorodas, programa fiksuoja naudotojo IP adresą, įrenginio bei naršyklės, kuriuos naudojote laiškui atidaryti, versiją. Su Jūsų el. pašto adresu susijusią statistiką saugome 2 metus nuo to momento, kai paskutinį kartą atsidarėte naujienlaiškį. Jūsų el. pašto adresą naujienlaiškių siuntimo tikslu tvarkysime iki Jūsų atsisakymo gauti Mokyklų tobulinimo centro informacinius pranešimus. Atsisakyti prenumeratos galite naujienlaiškio apačioje paspausdami atitinkamą nuorodą arba rašydami adresu info@mtc.lt
Viešoji įstaiga „MOKYKLŲ TOBULINIMO CENTRAS“ įmonės kodas 124631338, įsikūrusi kultūros ir švietimo centro „Vilniaus mokytojų namai“ Mokymosi ir informacijos centre II a. Vilniaus g. 39 LT-01119 Vilnius Tel. +370 5  212 7183 Faks. +370 5  212 7173 El. paštas: mtc@mtc.lt Mūsų darbo laikas: I - IV 9 - 18 val., V 9 - 17 val. Žemėlapis